- keturnytas
- keturnýtas, -a adj. (1) J, NdŽ, Ms, Slnt, Plk, Sb, Vb, ketùrnytas (1) žr. 2 keturnytis: Pasisiuvau marškinėlius keturnyto maišo JD630. Ketùrnytas audeklas Šš. keturnýtai adv.: Dimiškas abrūsas keturnýtai austas Kp. Moki suverti keturnýtai ir dvinytai? Kt. Metmenys buvo veriami keturnytai eiliniu suvėrimu rš. Audeklai audžiami trinytai, keturnytai rš.
◊ keturnýtos ãkys gerokai įkaušęs: Jau mano ãkys keturnýtos Vlkv, Rmš. Dvinytos ãkys šiek tiek įgėrusio, keturnýtos – gerokai įkaušusio ir aštuonnytos – visai nusilakusio, strapaliojančio žmogaus suv.
Dictionary of the Lithuanian Language.